Ankstus antradienio rytas. 10:15 ryto. Saulė spigina man į langus, neduoda miegoti tarsi sakydama: “kelkis, lūzeri, užteks miegoti”. Nenoromis, sunkiai pramerkiu akis, galvoje vienintelė mintis – kas naujo šiandien? Žinoma, pats sau nepripažįstu, kad klausimas užduotas nenoromis, vien tik dėl supratimo, jog reikia gyvenime keistis, keisti ritmą kuriame gyvenu, o ne bezdėti viename taške. Taške, kuris remiasi stoned svajonėmis, filosofijomis, “keliavimu aplink pasaulį”…
Šiaip ne taip išsikrapštęs iš lovos nueinu valytis užmazgėjusių per naktį zūbų. Bevalant dantis, nepaisant sau užduoto klausimo apie gyvenimo prasmę ir savo kelią, kuriu dienos planus. Kokie ten planai… planas: “išsivalau dantis ir pradžiai reikia prikimšti bongą šviežia žalumynų mikstūra, o toliau kaip dievas duos”. Po pirmojo sustojimo vonioje dar prisimenu, kad reikia ir tūlika aplankyti. Atlikęs būtiniausius ryto ritualus su plačiausia šypsena įbėgu į virtuvę ir stveriu už pajuodusio bongo, nevalyto keletą dienų. Na ir kas, kad nevalytas… Juk po šio pūtimo “būtinai išsivalysiu”. Atsargiai trombuoju žaliąją dievo dovaną maišydamas su tabaku (taupymo sumetimais). Tuo metu priešais mano akis vis sukasi vienintelis kadras – sedžiu prie lango ir lėtai lėtai pridegdamas pumpuoju… puff puff… puff puff aaaahh…
Pagaliau bongas ready, as ready, zažigalka vietoj, langas atviras pilnumoj, aš prie lango, saulė šypsosi:) Puff… “Geras. Šiandien bus gerai”. Puff… “Ka? ooo… eisiu tvarkytis, ne. Eisiu į miestą programos ieškoti, oi ne… Jo. Che:D Cha! Durnas trauk greičiau bo dūmas veltui eina! Traukiu traukiu, asile… nevadink manęs… manęs… ne manęs, o savęs asilu! Karočia jau man gerai…”:) Nepastebiu kaip pilnas lovelis dievo aukso pavirsta juodu nuodėguliu, rūpestingai ištraukiu paskutinį dūmelį, gink dieve nevalia palikti nė lašo! Baigęs visas ceremonijas viską trenkiu ant stalo. “Bongą išsivalysiu kitą kartą. Ne valyti į virtuvę atėjau” pamastęs palieku viską belekaip ant stalo ir einu į kambarį prie kompo. Laukia svarbūs darbai -reikia perkelti folderius iš disko “C” į diską “D”, reikia išsiaiškinti kodėl aš nesugebėjau prieš savaitę pasikeisti wallpaperio, dar greitai apmąstau gyvenimą… Oh… gyvenimas:) “Life is good…”. Paskubomis nueinu į youtube.com, atsidarau delfi.lt, facebook.com, atidarau kelis random folderius (kažkokiam rimtam darbui). Po pusvalandžio klikinimo suprantu, kad darosi nuobodu, atrodo dangus griūva ir suprantu, kad trūko muzikos. Winampas mano meilė eina į trasą. Taigi suradau naują darbą – man reikia dainos, kuri man tiktų pagal nuotaiką, o tai reiškia, kad valandai muzonas bus junginėjamas ir nesvarbu, kad kompas dirba tarsi būtų Pentium 2 dėl to, kad belekas atidarinėta ir veikia. Svarbu daryti…
13:00 – analizuoju desktopo spalvų derinį.
13:30 – suprantu, kad jaučiuosi kaip sulėtintam kine ir bandau nustoti analizuoti desktopo spalvas…
14:00 – kemšu bongą.
14:15 – puff puff. Jau geriau negu gerai. Pradedu rinkt chillo muziką ir baldzielinu dar 4-5 valandas. Minčių begalė ir tuo pačiu nulis… Jaučiuosi erdvėje, kurioje mintys nesudaro jokios esmės, o kam galvoti? Ar man dabar blogai? Ne. Vadinasi gerai. Gerai, kad gerai. Jo. “Alio? mmm… eee… piiica norėciau su padažu, t.y. su grybais, ta nu su grybais. Jo grybais ir su padažu. Česnakiniu. Ne, su švelniu, aštriu…gerai, česnakiniu.” Vargais negalais užparinęs kitame telefono gale atsiliepusią panikę, kuri priiminėjo užsakymą, aš galiausiai sugebu užbaigti savo užsakymą. Praeina dar 14 valandų kol atvažiuoja pica, 30 minučių kol susimoku. Picą suvalgau per 5 min… Kiek teisingas laikas negaliu pasakyti. Juk sakoma, kad laimingi valandų neskaičiuoja;)
Po sunkios darbo dienos ateina vakaras. Saulė nusileido, mėnulis patekėjo… aš žiūriu į vieną tašką ir džiaugiuosi pavykusia šiandienos kelione aplink pasaulį. Džiaugiuosi savo dalyvavimu “Woodstock” festivalyje. Žinoma nepamirštu savo žygdarbių gelbstint Lietuvą nuo skurdo ir korupcijos… Nori nenori pradedi prisiminti, kaip žadėjai prieš mėnesį važiuoti užsiregistruoti į darbo biržą, kaip žadėjai stoti į universitetą, paskambinti dėdei, o kur dar 4 tuščios gražiai sudėtos picų dėžės palei duris… Tiek reikėjo padaryti, o nieko nenuveikei… O ka? Argi daug praradau? Tik vieną dieną, kuri tavo gyvenime iš esmės nieko nepakeistų. Sprendimų nebedarau, nustojau sukti galvą apie šiandieną. Juk svarbiausia mąstyti apie rytojų, mąstyti apie savo ateitį, o ateitį kurti reikia. Juk noriu mašinos, namo ir aplamai daug pinigų, noriu šeimos, noriu daug keliauti, noriu būti voluntįrius, prezidentas ir kosmonautas. Svarbu norėti ir planuoti ateitį, o jau kitą dieną bus galima mąstyti toliau, bus galima spręsti ką veikti, kur eiti ir ką daryti. Aš puikiai žinau, kad kita diena gali būti tokia pati kaip šiandiena, bet hey! Aš gi optimistas, taip kad marš šūdinas mintis iš galvos ir enjoy your easy shiny life, dude, coz you are happy now and be happy while you can…
Peace
